nuvarvėti

nuvarvėti
nuvarvė́ti, nùvarva (nùvarvi K, nuvar̃va Grv), -ė́jo intr. 1. Q14, R11, MŽ, MŽ15, N, K, LL132, Š, KŽ, DŽ1 pasišalinti varvant, nutekėti lašais ar srovele nuo ko: Nuo rugių nuvar̃va greit [vanduo], išdžiūsta Klt. Pakark megztinį in karties – tegul nuvarva vanduo Ktk. Padžiauk šlapią skudurą ant virvės, kad nuvarvė́tų vanduo nuo jo! NdŽ. Nusunkia par sietą [grūdus], kad vanduo nuvarvė́t smagiai Plvn. Reik nuplauti tus kanapius į kokį retą skudurą, ka nuvarvė́tų [v]anduo Šts. Šiltas pavasaris buvo, tujaus sniegai nu stogų nuvarvė́jo Vvr. Dar nuo prusnų vandens lašai jam (avinėliui) nenuvarvėjo A1884,122. ^ Kap lietus tau nùvarva! (sūnus nieko neklauso) Drsk. 2. DŽ1 apdžiūti išvarvėjus, nutekėjus skysčiui: Drabužiai iš vandens ištraukti nuvarvė́jo J. Pakabink sruogas, kad nuvarvė́tų Grž. Į eilikes ten anus (linus) išmeti, anie nùvarva Žr. Spąstūse suspaudi, nùvarva parūgos, i turi varškę Krš. Nūsipurtinęs vandinį, nūvarvė́jęs ir nūbėgęs Klp. ^ Kai įkišo – nugarmėjo, kai ištraukė – nuvarvėjo (šulinio kibiras) LTR(Grk). | refl. Pl: Marškiniai nusivarvė́jo, galės pabaigt džiūt gryčio[je] Mžk. Reikia rugius pamerkt, a dvi, a tris dienas mirkyt, po tam išpili, ka nusivarvė́tų Grnk. Neturiu varškės nusunktos: sūrmaišely tebė[ra], nenusivarvė́jus da Mžš. | prk.: Nelyja, tik dangus nusìvarva Dkš. | impers.: Jau nelyja, tik nusìvarva Mrj. 3. nulašėti, nutikšti: Bepilant rašalą nuvarvė́jo keli lašai žemėn NdŽ. Garsingi varpai degant varpyčiai sutirpę, it lytus žemėn nuvarvėjo M.Valanč. Nusgąsti, vanduoj tau nùvarva per visą DrskŽ. Tegu pasimankština, vis gramas taukų nuvarvės rš. Kaip tu gražiai valgai: kas nuvarva, palaižai palaižai, stalan skylę išlaižai (d.) Dg. Ištuštinusi stiklelį, davė nuvarvėti į burną paskutiniam lašeliui ir tada jau pagyrė Ašb. Slankio[ja] debesiai, o ka nors lašelis nuvarvė̃tų Krš. | prk.: Iž vaikų nenùvarva man ir lašas Drsk. Nuog jo nenùvarva! Lp. Jis šykštus: pas jį nenuvarvė̃s Mrc. ^ Meilė kaip seilė: nuvarvė́jo par barzdą – i nebė[ra] Rdn. Patys atskirai ėdė, o šeimyna – tik kas nū barzdos nuvarvė́jo Kv. Kas nu barzdos nuvarvė́s (kas atliks), ta tevie duos Grdm. Tiek tu žinai, kas nuo nosies nuvarva (menkai) LTR(Zp). ║ varvant nutįsti: Visa kramė šitai nuskaldyta, čia kraujo nuvarvė́ję Trk. | prk.: Nuvarvė́ję (nutįsę) tokie uostai, nusiskusk nors tus užsirietimus Krš. 4. varvant nušlapti, apvarvėti: Kaip dubo[je]: sienos nušlapusios, nuvarvė́jusios Rdn. ║ aptirpti: Nuvarvė́ję ledai – suės vaikai Krš.
◊ nuo lū́pų píenas nenuvarvė́jęs sakoma apie dar jauną, nepatyrusį: Šito Usevčiūčia (Usevičiūtė) tai do gatavai piemenė – nuo lū́pų píenas nenuvarvė́jęs Slm.
\ varvėti; apvarvėti; įvarvėti; išvarvėti; nuvarvėti; pavarvėti; pervarvėti; pravarvėti; privarvėti; suvarvėti; užvarvėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • nuvarvėti — vksm. Nuvarvėjęs nuo káilio vanduõ susti̇̀ngo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apvarvėti — apvarvėti, àpvarva (àpvarvi K, apìvarva Alz, Slm, apvar̃va Š), ėjo intr. Š, Rtr, KŽ, DŽ1; MŽ, Sut, N varvant aplašėti, susitepti: Po lašniu apvarvėjo sūdas, drabužis J. Ji kalba iš virtuvės, stovėdama prie ilgo kraujais apvarvėjusio stalo rš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drustas — sm. korys (?): Jūs dėlto gerai daryste, kad jūs tiktai vieną kartą duoste medui nu drusto nuvarvėti, idant vaškūse daugiaus medaus pasiliktų S.Dauk. Jūs ant tų likusiųjų vaškinių, arba drustų, iš kurių medus išvarvėjo, čystą drungą [v]andinį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsekti — 2 išsèkti, išseñka (ìšseka), išsẽko (ìšsekė) intr. 1. SD1117, BzB288, Sut nuslūgti, išdžiūti: Teip par speigus kartais [v]anduo išseñka Yl. Upėse vanduo vasarą išseñka Kv. Ta bala jau visai išsekus Lš. Nuo žiemos da neišsẽkę vandens Šk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvarvėti — išvarvėti, ìšvarva (ìšvarvi K, išvar̃vi K, išvar̃va Ktk, Dglš), ėjo intr. 1. KI161, K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 lašais ar srovele ištekėti, išbėgti, išlašėti: Kraujas jam visai išvarvėjo N. Išvarvėjo medus iš korio J. Išpjauna korius, padeda šiltai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lengvitelys — lengvitelỹs, ė̃ adj. (3b) J, Pvn žr. lengvintelis. lengviteliaĩ adv. Sut: Lengviteliai ir labai mieliai sujungė DP407. [Nudažę] leidžia nuvarvėti ir lengvitelaičiai perplauna rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nubėgti — intr. 1. R, K bėgomis nusigauti, nulėkti: Vaikas viena koja basa nubėgo J.Jabl. Ar nubėgsi, žirgeli, į pusantro stundelio šimtą mylelių? JV279. ^ Kad tu nubėgtai laukais (kad tu pasiustum)! Arm. | refl.: Viernai nusibėgs jop MP79. 2. greitai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nulašėti — 1 nulašėti, nùlaša, ėjo intr. 1. J, K nukristi lašams, nuvarvėti: Ašaros jos kaip dvi pupi nulašėjo ant mažiuko veidelio Žem. Prakaito taip daug nuo veido mums nulašėjo, kad per nosį teškančios vis ritosi srovės K.Donel. | prk.: Laiko lašas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuleisti — I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn. 1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuleidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nulerlėti — intr. nuvarvėti, nubėgti: Pūliai iš ronos nulerlėję Kv. lerlėti; aplerlėti; išlerlėti; nulerlėti; sulerlėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”